- skliausčia
- skliaũsčias, skliaũsčià bdv. Kelẽtas jų̃jų (namų) užli̇̀po ant pirmų̃jų skliausčių̃ uolų̃.
.
.
skliausčias — skliaũsčias, ià adj. (4) KŽ 1. žr. skiausčias 1: Čia siena tik par skliausčią plytą An. Skliausčia lenta Zr. Skliausčia balana kaukštelėti Vaižg. Skliausčios uolos – suplonėjusiom viršūnėm, skiauterėtom Vaižg. Skliausčiaĩs kardais (ne… … Dictionary of the Lithuanian Language
skliausčias — skliaũsčias, skliaũsčià bdv. Kelẽtas jų̃jų (namų) užli̇̀po ant pirmų̃jų skliausčių̃ uolų̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
rodytojas — 2 rodytojas ( is K), a smob. (1) NdŽ 1. kas gestais, tam tikrais ženklais nusako, informuoja: Brastos rodytojas BŽ35. Keleivis leidžias tenlink, kur kelio rodytojas skliausčia plaštaka nutiesė jam kelią Vaižg. Pernakvojęs vieną naktį, padėkojau… … Dictionary of the Lithuanian Language
skliausti — 1 skliaũsti, skliaũčia, skliaũtė 1. tr. S.Dauk, M, LL225, J.Jabl, Š, NdŽ daryti skliautą, skliautuoti: Rūsio viršų skliaũčia DŽ. Žmogus sodina miškus, tvenkia srūvančius vandenis, skliaučia tiltus sp. | refl. NdŽ. 2. tr. Š, DŽ, Z.Žem, NdŽ… … Dictionary of the Lithuanian Language